“Vilniaus dešimtukas”

„Jis buvo ir visada bus dialogo miestas“, – rašo Tomas Venclova “Vadove po Vilnių”. Taip ir XX a. pabaigoje, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Vilnius ėmėsi ieškoti naujo dialogo su Europa ir likusiu pasauliu. Pastaraisiais dešimtmečiais Vilnius siekia tapti pasaulio vieta, kur susikalba skirtingos tautos, kur dera skirtingos religijos, kurioje tvyro bendradarbiavimo ir dialogo dvasia. Naujieji dialogai Vilniuje ėmė megztis dar laisvės kovų įkarštyje. Kovoje dėl nepriklausomybės susivienijusių Baltijos valstybių bendradarbiavimas virto strategine partneryste. Užmiršus nesutarimus itin sustiprėjo Vilniaus – Varšuvos ryšys. Nuo pat pirmųjų nepriklausomybės žingsnių Vilniui pagalbos ranką tiesė Vašingtonas. Išsivadavus iš Sovietų Sąjungos, Vilniaus diplomatija užsibrėžė tikslą kuo greičiau integruotis į demokratinių valstybių sukurtas bendradarbiavimo struktūras – Europos Sąjungą ir NATO. Šiame kelyje Vilnius būrė draugėn visą regioną ir vienijo Rytų ir Vidurio Europos valstybių pastangas. 2000 m. pavasarį Vilniuje susirinkę devynių NATO šalių kandidačių užsienio reikalų ministrai susibūrė į „Vilniaus grupę“, kuri vėliau buvo praminta „Vilniaus dešimtuku“. Lietuvai oficialiai tapus NATO ir ES nare, Vilnius tapo viena labiausiai į Rytus nutolusių Europos Sąjungos ir euroatlantinio aljanso sostinių. Į demokratinių valstybių šeimą grįžęs Vilnius atsinešė kažką naujo ir savito, įliejo savo laisvės kovų, bendradarbiavimo ir dialogų dvasios. Vilniui visada reikėjo iššūkių. Jau 2004 m. diplomatija išsikėlė tikslą paversti Lietuvą, o kartu ir jos sostinę, aktyviu ir patraukliu tarpregioninio bendradarbiavimo ir traukos tarp Vakarų ir Rytų Europos centru. Iš pažiūros ramiame ir jaukiame Vilniuje šiandien dažnai verda tikros tarptautinės politikos aistros, formuluojamos strateginės idėjos ir mezgasi naujos iniciatyvos. Jau plačiai žinoma ir Vilniaus konferencijų tradicija: čia susirenka valstybių vadovai ir aukšti pareigūnai iš Europos Rytų ir Vakarų valstybių bei transatlantinių partnerių. Vilniaus vardą pasaulyje šiandien garsina ne tik diplomatų pastangos. Čia kasmet vyksta intelektualų forumai. Čia įsikūrė Baltarusijoje uždarytas Europos Humanitarinis universitetas , vienas po kito kuriasi įvairūs Europos integracijos ir studijų centrai. Vilniaus Užupio rajonas, įkūręs savo nepriklausomą Užsienio reikalų ministeriją, skiria Užupio ambasadorius tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. Vilniaus dešimtuko dvasia gyva ir šiandien. „Vilniaus dešimtuko“ šalys remia šalis, siekiančias eiti euroatlantinės integracijos keliu. Pats Vilnius vis dažniau imasi padėti kitiems, o miestiečiai aktyviai jungiasi prie tarptautinės bendruomenės vystomojo bendradarbiavimo pastangų. „Periferija visada yra jėgos ir atgimimo rezervuaras. Kai centras išsenka, į jį įliejama gyvybės vandens. Mes esame tas vanduo. Iš mūsų demonais užgrūdintos periferijos“, - rašė Gintaras Beresnevičius.