Vilnius ir Baltijos valstybės
Vilnius šiandien pasaulyje pažįstamas kaip viena Baltijos valstybių sostinių, kur reguliariai susitinka ir konsultuojasi Baltijos valstybių vadovai, politikai, akademikai, kultūros pasaulio žmonės, formuluojamos bendros pozicijos ir rūpinamasi bendra regiono ateitimi. 1993 m. spalio 31 d. Taline, Estijoje, plečiantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimui, įkurta nuolatinė tarptautinio bendradarbiavimo organizacija - Baltijos Taryba, veikianti per Baltijos Asamblėją ir Baltijos Valstybių Ministrų Tarybą. Kiekvienais metais vyksta trijų valstybių prezidentų, ministrų pirmininkų ir užsienio reikalų ministrų susitikimai.


Vilniaus ir Varšuvos dialogas
Lietuviams ir lenkams pamiršus tarpusavio nesutarimus ir nuoskaudas, užsimezgė svarbus Vilniaus ir Varšuvos dialogas. Tarpukaryje lietuvių ir lenkų santykiai buvo itin pašliję, ypač dėl Vilniaus aneksijos. Tačiau, kai Lenkijos Respublika 1991 m. rudenį atsiuntė savo ambasadorių į Vilnių, įvyko diplomatinis ir simbolinis aktas – Vilniaus sostinės pripažinimas Lietuvos sostine, jos neatskiriama suverenia dalimi. 1994 m. Vilniuje pasirašyta draugiškų santykių ir geros kaimynystės sutartis tapo atspirties tašku naujiems Vilniaus ir Varšuvos santykiams.

Lietuva ir JAV
Visą 1940 - 1990 metų laikotarpį JAV administracija nepripažino Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Tai leido išlaikyti Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių tęstinumą: Vašingtone veikė Lietuvos pasiuntinybės, Čikagoje ir Niujorke - Lietuvos generaliniai konsulatai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991 metų rugsėjo 6 dieną JAV ir Lietuva atnaujino diplomatinius santykius. JAV ir toliau išliko artima Lietuvos partnerė ir atrama kelyje į euroatlantinę integraciją. Jau 1991 m. Lietuvą aplankė buvęs JAV prezidentas Richardas Nixonas ir JAV valstybės sekretorius Jamesas Bakeris. 1998 metų sausio 16 dieną Vašingtone Lietuva, Latvija, Estija ir JAV pasirašė Partnerystės chartiją. Vienas ryškiausių įvykių Lietuvos ir JAV santykiuose – JAV prezidento G. W. Busho vizitas į Vilnių 2002 m. lapkričio 22 - 23 dienomis.



Lietuva, NATO ir ES
Integracija į ES ir NATO tapo svarbiausiais nepriklausomybę atkūrusios ir tarptautinį pripažinimą užsitikrinusios Lietuvos tikslu. 1993 m. spalio 5 d. Lietuvos partijos kreipėsi į prezidentą dėl Lietuvos Respublikos integravimosi į NATO, o 1995 m. gruodžio 8 d. Lietuva įteikė oficialią paraišką tapti ES nare. Pilietinis konsensusas dėl Lietuvos narystės ES buvo akivaizdus ir 2003 m. Lietuvoje vykusiame referendume dėl stojimo į ES 91,07 proc. dalyvavusių pasisakė už narystę ES. 2004 m. Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare.



Vilniaus iniciatyva kuriant Vidurio ir Rytų Europos valstybių dešimtuką
Kai 1999 m. Čekija, Lenkija ir Vengrija buvo pakviestos prisijungti prie NATO, aljanso viršūnių susitikime JAV buvo priimta „Vašingtono deklaracija“, kurioje NATO narės patvirtino, kad po pirmojo plėtros etapo tęs „atvirų durų politiką“. Tačiau plėtros entuziazmas nebuvo stiprus, dėmesį atitraukė karas Kosove, buvo nerimaujama dėl Rusijos požiūrio į NATO plėtrą. Vilnius ėmėsi iniciatyvos ir gimė V9, o prisijungus Kroatijai - V10 (Vidurio ir Rytų Europos posovietinių valstybių dešimtukas). Tai - Vidurio ir Rytų Europos valstybių, NATO kandidačių politinio solidarumo ir bendradarbiavimo politika.
„Vilniaus dešimtukas“
2000 m. gegužės 18–19 d. Vilniuje įvyko devynių NATO kandidačių užsienio reikalų ministrų susitikimas. Susitikime dalyvavo Bulgarijos (Nadezhda Mihailova), Estijos (Toomas Hendrik Ilves), Latvijos (Indulis Bērziņš), Lietuvos (Algirdas Saudargas), Rumunijos (Petre Roman), Slovakijos (Eduard Kukan), Slovėnijos (Dimitrij Rupel), Albanijos (Xhufi Pellumb) užsienio reikalų ministrai ir Makedonijos viceministras Nikola Dimitrov. Susitikimo metu buvo paskelbtas „Vilniaus pareiškimas“, kuriuo patvirtintas įsipareigojimas kartu su Europos valstybėmis, JAV ir Kanada kurti vieningą bei laisvą Europą. Šis susitikimas davė pradžią „Vilniaus dešimtuko“ grupei. Ta Vilniaus susitikimo dvasia buvo ir Lietuvos diplomatinis laimėjimas, nes tarptautiniame politikos žodyne jau atsirado terminas „Vilniaus dešimtukas“ ir prasidėjo vadinamasis „Vilniaus procesas“: 2001 m. Vilniaus grupės šalių atstovai vėl susitiko Bratislavoje (Slovakija), Taline, Slovėnijoje, o 2002 m. - Bukarešte ir Rygoje.



Vilniaus vaidmuo ES ir NATO plėtroje
2004 m. buvo įgyvendinti iki tol svarbiausiais laikyti Lietuvos užsienio ir saugumo politikos tikslai – integracija į ES ir NATO. Tai, be abejonės, pakeitė Lietuvos sostinės veidą, tačiau Lietuvos narystė ėmė keisti ir Europos veidą. Vos už 30 kilometrų nuo Vilniaus – Baltarusijos siena. Lietuvos narystė ne tik geografiškai, bet ir politiškai priartino Rytų Europos ir Pietų Kaukazo demokratines šalis prie ES ir NATO sienų.


Vilnius – tarptautinių forumų miestas
2004 m. buvo suformuluota Lietuvos, kaip regiono centro, matomos ir įtakingos regione valstybės koncepcija, kurią pasirašė trylika stambiausių Lietuvos partijų. Vilniui iškelta aiški užduotis - tapti centru, jungiančiu kultūras ir civilizacijas, traukiančiu skirtingus regionus, skleidžiančiu euroatlantines vertybes, tolerancijos ir bendradarbiavimo dvasią. Šiandien Vilniuje vyksta tarptautiniai susitikimai ir konferencijos, miestas vertinamas kaip puiki vieta dialogui, aukšto lygio susitikimams ir neformaliam idėjų generavimui.



Vilniaus konferencijos
Vilniaus konferencijų tradiciją pradėjo 1997 m. surengtas keliolikos Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovų susitikimas. 2006 m. gegužės 4-5 d. Lietuva ir Lenkija surengė Vilniuje įvykusį aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvavo daugiau nei 15 šalių valstybių vadovai bei atstovai, taip pat ES ir NATO vadovai. Konferencijos metu vyko ir nevyriausybinių organizacijų, jaunimo, intelektualų forumai. 2007 m. spalio 10 - 11 dienomis vykusi „Vilniaus energetikos saugumo konferencija 2007: Atsakinga energetika – atsakingiems partneriams“ buvo nuoseklus Vilniaus konferencijų tradicijos tęsinys.



Intelektualų forumai Vilniuje
Į Vilnių dažnai susirenka akademikai ir mokslininkai iš Rusijos, Serbijos, Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos, Armėnijos, Moldovos, Azerbaidžano ir kitų valstybių. Vilniaus tradicija tampa kasmet rengiami intelektualų forumai.

Europos humanitarinis universitetas Vilniuje
Vilniuje įsikūrė Baltarusijos režimo uždraustas Minsko Europos humanitarinis universitetas (EHU). 2006 m. vasario mėn. Lietuvos Vyriausybė suteikė EHU Lietuvos universiteto statusą. Jame 2009 m. studijavo 1800 studentų.


Europos tyrimų ir studijų centrai Vilniuje
Vilniuje veikia ir kuriasi nauji Europos tyrimų ir studijų centrai, kurių tikslai ir veikla nukreipti stiprinti Europos Sąjungos ir jos Rytų kaimynų tarpusavio supratimą, suartinti ir panaikinti vis dar egzistuojančias „ribas“ tarp Europos Vakarų ir Rytų. Nuo 1995 m. veikianti viešoji įstaiga Europos integracijos studijų centras (EISC) šiandien savo veiklą plečia Rytų kryptimi. 2007 metais EISC įsteigė filialus Lvove ir Donecke bei fondą Kišiniove ir šiandien aktyviai veikia Ukrainoje ir Moldovoje. Kita tyrimų institucija - Rytų Europos studijų centras (EESC) - prisideda prie pilietinės visuomenės ir demokratijos plėtros Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje, skatina bendravimą abipus Europoje vis dar egzistuojančios „tvoros“.


Užupio „Respublika“
„Vilnius alsuoja laisvės ir individualumo dvasia, būdinga visam Europos žemynui“, - apie savo jaunystės miestą rašo Tomas Venclova. Tai šiandien puikiai atspindi Vilniaus Užupio rajonas. 1997 m. „nepriklausoma valstybe“ Lietuvos valstybėje pasiskelbusi Užupio Respublika turi savo vėliavą, valiutą, prezidentą ir net savo užsienio reikalų ministeriją. Užupis aktyviai plėtoja neformalų tarptautinį dialogą: garsūs menininkai, publicistai, kunigai tampa Užupio ambasadoriais įvairiose šalyse, miestuose ir visur kitur, „kur priguli jų širdys“. Užupis broliaujasi su garsiuoju Kopenhagos laisvamanių miestu Kristianija ir Monmartru Paryžiuje.


Vilniaus dešimtuko dvasia
Septynios iš dešimties Vilniaus dešimtuko narių šiandien yra pilnateisės euroatlantinės bendruomenės narės. 2009 m. NATO narėmis tapo Albanija ir Kroatija. Pastaroji šiandien taip pat yra oficiali kandidatė į Europos Sąjungos nares. Pakeliui į ES ir NATO yra Makedonija. Tačiau Vilniaus dešimtuko dvasia ir toliau išlieka svarbi. Vilnius ir toliau tvirtai remia likusių dešimtuko šalių, taip pat Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, kitų Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių narystę Europos Sąjungoje ir NATO.
Vilniaus parama pasauliui
Kitų šalių paramos ir pagalbos sulaukę vilniečiai, dabar tiesia pagalbos ranką kitiems. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, tapo tarptautinės donorų bendruomenės dalimi. Didelį dėmesį Vilnius skiria Afganistano Goro provincijos žmonėms. Daugelis Lietuvos projektų skirti gerinti socialinę situaciją Goro provincijoje, padėti afganų vaikams.

